Kodėl miego trūkumas mus veikia skirtingai? Tyrimas rodo, kad tai gali būti mūsų genuose

Kodėl miego trūkumas mus veikia skirtingai? Tyrimas rodo, kad tai gali būti mūsų genuose
Kodėl miego trūkumas mus veikia skirtingai? Tyrimas rodo, kad tai gali būti mūsų genuose

Video: Kodėl miego trūkumas mus veikia skirtingai? Tyrimas rodo, kad tai gali būti mūsų genuose

Video: Kodėl miego trūkumas mus veikia skirtingai? Tyrimas rodo, kad tai gali būti mūsų genuose
Video: Sleep loss may affect your genes 2023, Rugsėjis
Anonim

Ar kada susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės miega keturias valandas, o kiti vos gali veikti? Tai gali būti mūsų genuose, remiantis naujais tyrimais ir pridedamu vedamuoju straipsniu, paskelbtu 2010 m. spalio 26 d. spausdintame Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnalo Neurology® numeryje.

Tyrime buvo tiriami žmonės, kurių geno variantas yra glaudžiai susijęs su narkolepsija – miego sutrikimu, sukeliančiu pernelyg didelį mieguistumą dieną. Tačiau geno variantas, vadinamas DQB10602, nereiškia, kad žmogui išsivystys narkolepsija; priklausomai nuo populiacijos, nuo 12 iki 38 procentų turinčiųjų variantą neturi miego sutrikimų ir yra laikomi sveikais miegančiais. Be to, žmonėms, neturintiems geno varianto, gali išsivystyti narkolepsija, nors tai rečiau.

Tyrimo metu 92 sveiki suaugusieji be geno varianto buvo lyginami su 37 sveikais suaugusiais, kurie turėjo geno variantą, bet neturėjo jokių miego sutrikimų. Visi dalyviai atvyko į miego laboratoriją. Pirmąsias dvi naktis jie praleido 10 valandų lovoje ir buvo visiškai pailsėję. Kitas penkias naktis jie patyrė lėtinį dalinį miego trūkumą, dar vadinamą miego apribojimu, kai jiems buvo leista gulėti keturias valandas per naktį. Likusį laiką buvo įjungtos šviesos, o dalyviai galėjo skaityti, žaisti žaidimus ar žiūrėti filmus, kad padėtų jiems nemiegoti.

Tyrėjai išmatavo jų miego kokybę ir įsivertino mieguistumą bei išbandė jų atmintį, dėmesį ir gebėjimą atsispirti miegui dienos metu.

Žmonės, turintys DQB10602 geno variantą, buvo mieguisti ir labiau pavargę, o visiškai pailsėję ir nemiegoję. Jų miegas buvo labiau suskaidytas. Pavyzdžiui, tie, kurie turi geno variantą, per penktą miego trūkumo naktį pabusdavo vidutiniškai beveik keturis kartus, palyginti su geno varianto neturinčiais, kurie pabusdavo vidutiniškai du kartus. Tie, kurie turi geno variantą, taip pat turėjo mažesnį potraukį miegoti arba norą miegoti visiškai pailsėjusiomis naktimis.

Tie, kurie turi geno variantą, taip pat praleido mažiau laiko giliame miege nei tie, kurie neturėjo šio varianto, tiek visiškai pailsėję, tiek per miego trūkumo naktis. Antrą visiškai pailsėjusią naktį asmenys, turintys variantą, vidutiniškai miegojo 34 minutes trečioje stadijoje, palyginti su 43 minutėmis tiems, kurie neturėjo šio varianto. Penktąją miego trūkumo naktį asmenys, turintys variantą, vidutiniškai miegojo 29 minutes trečioje stadijoje, o tie, kurie neturėjo šio varianto, – 35 minutes.

Dvi grupės taip pat atliko atminties ir dėmesio testus. Taip pat nesiskyrė jų gebėjimas atsispirti miegui dienos metu.

Šis genas gali būti biologinis žymeklis, nuspėjantis, kaip žmonės reaguos į miego trūkumą, kuris turi didelių pasekmių sveikatai ir paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Jis gali būti ypač svarbus tiems, kurie dirba naktinėje pamainoje, dažnai keliauja per kelias laiko juostas arba tiesiog praranda miegą dėl daugybės darbo ir šeimos įsipareigojimų. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų ir pakartoti mūsų išvadas“, – sakė tyrimo vadovas Namni Goel, Pensilvanijos universiteto medicinos mokyklos mokslų daktaras. Filadelfijoje.

Rekomenduojamas: